vėduoklis

vėduõklis sm. (2) KŽ 1. žr. vėduoklė 1: Pertraukos metu Mineikienė, vėduodamasi šluotos didumo žaliu vėduokliu, buvo nučiuožusi į didžiulį salės taką Pt. 2. nj. ventiliatorius: Tie vėduõkliai visą dieną tik vėdina Alvt.